Oda yra pirmasis barjeras, saugantis mūsų organizmą ir vidinę pusiausvyrą nuo išorinių iššūkių. Oda padeda apsisaugoti nuo dehidratacijos ir neleidžia į organizmą patekti patogenams (virusams, bakterijoms, alergenams ir kt.). Odos barjerinė funkcija yra gyvybiškai būtina siekiant išlaikyti organizmo vientisumą.

Šiuo tikslu mūsų oda evoliucionavo taip, kad jos išorinis sluoksnis tapo sudarytas iš raginių ląstelių (vadinamų korneocitais). Šios ląstelės susietos tarpusavyje tarsi plytos sienoje, o tarpląstelinis lipidinis „cementas“ odą daro nepralaidžią vandeniui.

Be to, šis paviršinis odos sluoksnis padengtas hidrolipidine plėvele. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, ši apsauginė plėvelė yra natūrali emulsija, sudaryta iš vandens ir lipidų. Vandeninė šios emulsijos dalis susidaro iš dermoje esančio vandens, kuris pakyla per epidermį (taip pat išsiskiriančio prakaituojant), ir vandens iš aplinkos, kuris nusėda ant odos. Lipidinis emulsijos komponentas sudarytas iš odos riebalų. Odos riebalus išskiria riebalų liaukos, o dėl jų oda tampa nepralaidi vandeniui ir natūraliai rūgšti.

Epidermio tarpląsteliniai lipidai ir hidrolipidinė plėvelė odos paviršiuje sudaro natūralų apsauginį barjerą, kuris mus apsaugo nuo agresyvių išorės veiksnių ir vandens praradimo.